Teksto autorė – natūropatinės mitybos specialistė Tautvilė Šliažaitė.
Net ir gyvenant itin sveiką gyvenimo būdą retam pavyksta išvengti antibiotikų. Mano, kaip natūropatinės mitybos specialistės požiūris toks – kovojant su bakterijomis pirmiausiai verta išbandyti kuo natūralesnes priemones, tačiau jei jos nėra veiksmingos, reikia pradėti vartoti antibiotikus.
Antibiotikai kovoja su bakterijomis, tad jei užpuolė virusas, jie tikrai nepadės, bet gali sukelti šalutinius poveikius, kaip neigiamas poveikis žarnyno florai. Per dažnas ir nereikalingas antibiotikų vartojimas gali sumažinti jų veiksmingumą, o ilgainiui per didelis jų kiekis sukelti ir kepenų pažeidimus.
Vienas dažniausių simptomų, kuris pasireiškia vartojant antibiotikus – yra viduriavimas. Tyrimais patvirtinta, kad šį simptomą ir vaikams, ir suaugusiems padeda sumažinti probiotikai vartojami kartu su antibiotikais.
Antibiotikai dažnai nužudo ne tik nepageidaujamas bakterijas, bet ir gerąsias bakterijas, kurios yra mūsų žarnyne. Žmonės, kurie dažnai gydosi antibiotikais gali turėti ženkliai mažesnį kiekį gerųjų bakterijų. Kadangi žmogaus mikrobiota turi įtaką imuninei sistemai ir net svoriui, smarkūs bakterijų svyravimai gali lemti imuninio pobūdžio ligų progresavimo, atsiradimo ar net svorio pokyčių.
Kaip teisingai vartoti probiotikus?
Probiotikus naudinga pradėti gerti tuo pačiu metu, kai vartojami antibiotikai. Tačiau labai svarbu, kad tarpas tarp jų būtų bent 2-3 val. Deja praktiškai tai pasiekti kartais gali būti sunku, ypač, jei antibiotikai geriami 3-4 kartus per dieną.
Galime rasti ir išeitį, moksliniai tyrimai rodo, kad Sacharomyces Boulardi mieliagrybį galima vartoti kartu su antibiotikais, nereikia laukti keletos valandų, tačiau jis turi būti be kitų lacto- ir bifidobakterijų, nes jie tiesiog nebus naudingi, vartojami kartu. Šio mieliagrybio nenužudo skrandžio sultys, jis trumpina antibiotikų sukeltų viduriavimų trukmę. Kai kurie Saccharomyces Boulardii probiotikai parduodami kartu su inulinu, taip vadinamais prebiotikais, kurie maitina natūraliai esančias gerąsias kūno bakterijas, taip organizmui leidžiant dar greičiau atsistatyti. Siekiant pilnai atstatyti žarnyno mikroflorą, gerasias bakterijas reikėtų vartoti dar porą savaičių po antibiotikų kurso.
Šiais laikais yra didelis probiotikų pasirinkimas, kurių kokybė labai skiriasi. Kuo pasirinkti probiotikai bus platesnio spektro, tuo daugiau įvairesnių gerųjų bakterijų gaus organizmas.
Kaip pakeisti mitybą vartojant antibiotikus?
Keturios svarbiausios produktų rūšys:
- Probiotikų šaltiniai:
- Rauginti kopūstai – būtinai natūraliai fermentuoti, kurie parduotuvės lentynoje laikomi šaldytuve.. Dažnai stiklainiuose parduodami rauginti kopūstai turės acto ir juose gerųjų bakterijų nebus. Rauginti kopūstai naudingi dar ir tuo, kad juose yra virškinimą gerinančių natūralių fermentų.
- Jogurtas, gali būti gerųjų bakterijų šaltinis. Tačiau ant pakuotės turi būti nurodyta, kad produkte yra probiotikų, kitu atveju jų gali ir nebūti.
- Kefyras – gausus probiotikų šaltinis, tad būtų naudinga jį reguliariai įtraukti į racioną. Nors Lietuvoje jis gerai žinomas ir lengvai prieinamas, užsienio valstybėse dažnai parduodamas tik sveikuolių parduotuvėse, kaip sveikatos produktas. Įdomu ir tai, kad kefyras dažnai yra itin gerai toleruojamas ir žmonių, kuriuos kamuoja laktozės netoleravimas.
- Kombučia gėrimas – Lietuvoje, vis labiau populiarėjantis, limonadą primenantis gėrimas, kuris taip pat savyje turės gerųjų bakterijų.
- Natūrali gira – taip pat laikomas vienas iš tų produktų, kuriame galime rasti probiotikų.
- „Natto“ – fermentuotas sojų produktas, kuris smarkiai paplitęs Japonijoje ir dažnai vartojamas tarp vegetarų ir veganų.
- Prebiotikų šaltiniai, tai maistinės skaidulos, kurios maitina mūsų gerąsias bakterijas ir leidžia joms efektyviai daugintis:
- Moksliniais tyrimais įrodyta, kad augaliniai fermentai iš grybų, pvz. Aspergillus, Trichoderma) veikia ne tik kaip virškinimą lengvinanti natūrali priemonė, bet ir kaip prebiotikas. Kuo platesnis fermentų spektras komplekse, tuo daugiau įvairių medžiagų jie padeda suskaidyti ir geriau pasisavinti iš jų maistines medžiagas. Tačiau vien tik fermentai gali išbalansuoti kasos veiklą, todėl fermentų komplekse turėtų būti tokių vaistinių augalų kaip kiaulpienė, gencijonas, margainis, kurie padeda stimuliuoti kasos veiklą, neleidžia jai “užmigti’.
- Žalesni bananai – būtent tokiuose bananuose yra daugiau atsparaus krakmolo, kurio negalime suvirškinti ir jis veikia kaip skaidulų šaltinis.
- Atšaldytos bulvės – kai bulves išverdame ir jas paliekame atšalti, susiformuoja atsparusis krakmolas. Jis veikia kaip prebiotikų šaltinis ir maitina mūsų gerąsias bakterijas. Jei itin mėgstate bulvinius patiekalus, stenkitės juos paruošę atšaldyti ir valgyti pasišildžius, nes tokiu atveju gausime daugiau prebiotikų, taip pat sumažės patiekalo kalorijų skaičius. Kadangi atsparaus krakmolo mes negalime suvirškinti, jis tampa skaidulų šaltiniu..
- Topinambai– dažnai auginami ir Lietuvoje, bet plačiai dar nevartojami.. Naudingiausiai juos valgyti neapdorotus, galima pjaustyti ant salotų ar troškinių, naudoti vietoje bulvių ruošiant troškinius.
- Artišokai – puikus garnyras prie mėsos ar žuvies patiekalų, taip pat puikiai tinka salotoms pagardinti.
- Natūrali kakava – gardinkime ja desertus, jogurtą ar košes,rinktimės kuo juodesnį šokoladą.
- Šparagai – puiki daržovė, kuri tinka su kiaušinių, žuvies ar mėsos patiekalais. Kepkime ne ilgiau nei 5-7 minutės, ilgesnis kaitinimas neigiamai paveikia skonį ir maistines savybes.
- Kiaulpienių lapai – įtraukime į kokteilius ar salotas. Kiaulpienė kaip augalas ne tik naudingas kaip prebiotikų šaltinis, bet ir padeda tinkamai virškinimo funkcijai palaikyti.
- Cikorijos šaknis – joje galime rasti didelį kiekį prebiotikų, dažniausiai vartojama kaip kavos alternatyva.
- Česnakas, poras ir svogūnas – šie prieskoniai ne tik naudingi imuninei sistemai, bet ir atlieka prebiotikų funkciją. Svarbu rinktis žalius, o jei nėra gerai toleruojami, tuomet apdorotus prieskonius.
- Skaidulų šaltiniai:
- Daržovės, vaisiai ir uogos – ypač odelė, tad jei produktai užauginti savame darže, nereikėtų lupti kriaušių, obuolių ar skusti bulvių.
- Ankštiniai produktai –avinžirniai, pupelės, žirniai, lęšiai.
- Pilno grūdo kruopos – rudieji ryžiai, pilno grūdo miltai, pilno grūdo avižos.
- Riešutai ir sėklos.
Įspėjimas: skaidulos gali slopinti vaistų įsisavinimą, todėl nereikėtų jų padauginti.
- Kepenų apsauga:
Norint apsaugoti kepenis nuo antibiotikų ar kitų vaistų (pvz. paracetamolio, ibupromo, kontraceptinių priemonių, psichotropų ir kt.) žalos, ypač kai paskiriamos stiprios jų formos ilgesniam vartojimui, rekomenduojama mitybą praturtinti kepenims naudingomis žolelėmis ir prieskoniais. Šiuo atveju itin naudinga rinktis produktus, kurių sudėtyje yra ciberžolės (kurkumino), margainio (silimarino), juodųjų pipirų (peperino), gysločio, medetkos, dilgėlių, bijūno šaknų.
