Virškinimas – suvalgyto maisto pavertimas mūsų kūnui būtina energija ir statybinėmis medžiagomis – yra subtilus ir sudėtingas procesas. Ne veltui virškinimo organai užima daugiausiai mūsų kūno ertmės. Priklausomai nuo valgomo maisto, jo suvirškinimas užtrunka nuo vienos iki keturių valandų. Tačiau persivalgius, pavyzdžiui, kalėdiniu laikotarpiu, vaišių virškinimas gali užtrukti ir iki trijų parų!
Štai, kaip veikia žmogaus virškinimo sistema:
- Virškinimas prasideda burnoje. Kramtant maistas susmulkinamas ir sumaišomas su seilėmis, kuriose yra fermento amilazės, pradedančio skaidyti angliavandenius (krakmolą).
- Apatinėje skrandžio dalyje esantys stiprūs raumenys veikia kaip trintuvė, paverčianti sukramtytą maistą lengvai virškinama tyre. Čia prasideda baltymų virškinimas, veikiamas fermento pepsino.
- Kasa yra pagrindinė virškinimo liauka, išskirianti daugumą virškinimo fermentų, skaidančių visas maisto medžiagas. Kasos išskiriamas hormonas insulinas padeda organizme reguliuoti gliukozės kiekį.
- Kepenys gamina ir išskiria tulžį, skaidančią riebalus. Iš žarnyno su krauju į kepenis patenka visos maistingos medžiagos, kurios čia galutinai suskaidomos ir paverčiamos organizmo statybinėmis medžiagomis bei energija. Šis organas kontroliuoja virškinimo fermentų veiklą.
- Žarnynas. Pagrindinis maisto virškinimo darbas atliekamas iš karto už skrandžio esančioje dvylikapirštėje žarnoje, kurioje veikia kepenų, kasos ir žarnyno išskiriami fermentai bei tulžis. Dauguma maistingų medžiagų baigiama virškinti plonajame žarnyne. Storojoje žarnoje užbaigiamas riebalų virškinimas bei pasisavinamas vanduo. Per žarnų sieneles maistingos ir naudingos medžiagos nukeliauja į kraują.
Sutrikus bet kuriai iš išvardintų virškinimo sistemos dalių, paveikiamas viso organizmo gebėjimas skaidyti maistą, jį įsisavinti bei atsikratyti kenksmingų medžiagų. Pavyzdžiui, net nepakankamai smulkus maisto sukramtymas – dėl skubėjimo ar nepakankamo dantų skaičiaus – pastebimai apsunkina virškinimą.
