Maisto netoleravimas

By 2019-02-24 liepos 31st, 2019 Virškinimo sutrikimai

Maisto netoleravimas yra virškinimo sutrikimas, kuris neretai painiojamas su maisto sukeltomis alerginėmis reakcijomis. Svarbu mokėti atskirti nesunkiai išgydomą maisto netoleravimą nuo alergijos, nes pastaroji yra rimtas sveikatos sutrikimas, galintis sukelti anafilaksinį šoką ir net mirtį.

Simptomai ir priežastys

Maisto netoleravimo ir alerginių reakcijų mechanizmai visiškai skirtingi.

Alergija yra organizmo imuninės sistemos „klaida“, kai į nekaltus maistingus baltymus kūnas reaguoja kaip į ligos sukėlėjus. Alerginė reakcija pasireiškia labai greitai, suvalgius nedidelį kiekį alergizuojančio maisto. Tipiniai alergijos simptomai: odos bėrimas, niežulys, dusulys. Paprastai alergiją sukelia konkretus maisto produktas, turintis alergizuojančių baltymų (pienas, kiaušiniai, kviečiai, riešutai, soja, žuvis ir jūros gėrybės). Kadangi alerginės reakcijos gali kelti rimtą grėsmę, būtina atlikti alergenų nustatymo tyrimus ir visiškai nevartoti alergizuojančių maisto produktų.

Maisto netoleravimas yra nesusijęs su organizmo imunine sistema, jį sukelia virškinimo organus stipriai dirginantys produktai, kurie sutrikdo normalų virškinimą. Maisto netoleravimas paprastai pasireiškia ne iš karto (dažnai po valandos ar vėliau) bei suvartojus didesnį dirginančio maisto kiekį. Tipiniai maisto netoleravimo simptomai: pilvo pūtimas ir spazmai, didelis žarnyno dujų išsiskyrimas, rėmuo, galvos skausmas, dirglumas ar nervingumas, viduriavimas, pykinimas ir vėmimas. Maisto netoleravimas nekelia grėsmes gyvybei.

Labai dažna maisto netoleravimo priežastis yra maiste esantys pieno produktai. Tokiais atvejais dažniausiai nustatoma, kad žmogaus organizme trūksta pieno cukrų – laktozę – skaidančio fermento laktazės. Žmogaus organizmui svarbu išlaikyti gebėjimą virškinti pieno produktus, kurie yra svarbiausias organizmo kalcio šaltinis, padedantis išvengti kaulų išretėjimo (osteoporozės).

Neretai maisto netoleravimą sukelia šios virškinimo traktą dirginančios medžiagos: skonio stipriklis mononatrio glutamatas, kofeinas (jo taip pat gausu juodosiose ir žaliosiose arbatose), alkoholis, dirbtiniai saldikliai, maisto dažai, konservantai bei dirbtiniai aromatai. Šį negalavimą taip pat gali lemti toksinais, virusais, bakterijomis ir parazitais užkrėstas maistas.

Pagalba

Pajutus maisto netoleravimo simptomus, svarbu stebėti, koks maistas ar konkretus produktas sukelia maisto netoleravimo simptomus, ir stengtis jo vartoti mažiau ar apskritai atsisakyti. Kadangi maisto netoleravimas dažniausiai yra tiesioginė konkrečią medžiagą skaidančio virškinimo fermento deficito pasekmė, jo išvengti ateityje padės profilaktinis augalinės kilmės virškinimo fermentų derinio vartojimas (amilazės, laktazės, proteazės, lipazės, celiulazės, pektinazės ir kt.).

Nustačius laktozės netoleravimą, rekomenduojama nuolat vartoti maisto papildus, kuriuose gausu augalinės kilmės fermento laktazės.