Neigiamos reakcijos į maistą

By 2019-07-01 liepos 31st, 2019 Specialistų patarimai

Teksto autorė – natūropatinės mitybos specialistė Tautvilė Šliažaitė.

Gali būti įvairių tipų reakcija į maistą. Alergijų atveju, tam tikrų produktų reikės vengti visą likusį gyvenimą. Susidūrus su maisto netoleravimu ar jautrumu, , juos  teks kuriam laikui apriboti, ir po kiek laiko vėl mėginti grąžinti į mitybą. Tačiau visais atvejais, susiduriant su nemaloniomis reakcijomis į maisto produktus, būtina stiprinti virškinimo sistemą –  Pagerinti maistinių medžiagų skaidymą ir pasisavinimą (vitaminai, mineralai ir kt.), bei užtikrinti tinkamą mikrobiotą.

Alergija – pasireiškia, kai imuninė sistema gamina IgE antikūnius ir sukelia stiprią alerginę reakciją. Pasireiškia pakankamai greitai – odos išbėrimais, tinimu, kvėpavimo sutrikimais ir gali vesti link anafilaksinio šoko. Labai dažnai apie tokią alergiją žmogus žino ir šio maisto produkto turi griežtai vengti savo racione. Dažniausiai pasitaikantys produktai, kuriems nustatyta alergija yra pieno produktai, kiaušiniai, žemės ar kiti riešutai, jūros gėrybės ir kviečiai. Esant silpnai alerginei reakcijai yra sunkiau identifikuoti kokie produktai konkrečiai sukelia neigiamus simptomus,. Tokiu atveju, gastroenterologai dažniausiai pasitelkia kraujo tyrimus, kurių pagalba galima lengviau išsiaiškinti konkrečius maisto produktus, kurių reikėtų vengti.

Neigiama reakcija į tam tikrą maisto produktą (dažniau mums žinoma, kaip „maisto netoleravimas“/jautrumas) – šiuo atveju imuninė sistema gamina IgG antikūnius. Tai labiau lėtinė reakcija, kurios metu yra sukeliami uždegiminiai procesai ir  neigiami simptomai gali pasireikšti net praėjus kelioms dienoms suvalgius tam tikro maisto. Tikima, kad neigiama reakcija į maistą dažniausiai pasireiškia – odos problemomis, virškinimo sistemos sutrikimais, migrena, padidėjusia rizika susirgti imuninio pobūdžio susirgimais. Nustačius tokią reakciją, dar nereiškia, kad šio produkto negalėsime vartoti visą likusį gyvenimą (kaip yra alergijos ar celiakijos atveju), tačiau reikia kurį laiką jo atsisakyti, sustiprinti virškinimo sistemos darbą ir vėl mėginti jį įtraukti.

Nustatyti neigiamą reakciją į tam tikrus maisto produktus, padeda  kraujo tyrimai. tam tikro maisto eliminavimas  iš raciono. Iš praktinės pusės pastarasis būdas gali būti itin varginantis, kadangi pradžioje reikia laikytis itin griežto ir riboto mitybos režimo. Vėliau palaipsniui išbandyti  įtraukiant po vieną produktą.

Celiakija – tai autoimuninė paveldima virškinamojo trakto liga, kuri atsiranda dėl gliuteno netoleravimo. Priešingai nei jautrumo gliutenui atveju, laiku nenustačius šios ligos, gali būti smarkiai pažeistas plonasis žarnynas, sutrikti maistinių medžiagų įsisavinimas, tai gali įtakoti geležies trūkumą ar osteoporozės vystymosi s. Dažnai klaidingai galvojama, kad šia liga serga tik vaikai. Nors ryškiausi simptomai pasireiškia vaikams ir su amžiumi mažėja, tai nereiškia, kad nesukelia problemų organizmo viduje. Nustačius celiakiją itin svarbu visą likusį gyvenimą laikytis mitybos režimo, kuriame nebūtų gliuteno.

Nors sergančių šia liga skaičius yra mažas, dažnai žmonės yra tiesiog laiku nediagnozuojami. Anglijoje gydytojai labai dažnai skiria šį tyrimą besiskundžiantiems virškinimo sutrikimais.

Ypač svarbu tyrimą atlikti tiems, kurie serga autoimuninio pobūdžio susirgimais, kaip pirmo tipo diabetas, Hašimoto tiroiditas, reumatoidinis artritas, žvynelinė ir t.t. Lengviausias būdas įsitikinti yra atlikti specifinius kraujo tyrimus – ištirti audinių transgliutaminazės antikūnus (aTG) ir bendrą imunoglobuliną A (IgA). Jei rezultatai viršija normas, norint patvirtinti celiakijos diagnozę papildomai atliekama plonosios žarnos biopsija,

Celiakijos simptomai :

  • nesugebėjimas priaugti svorio;
  • nepaaiškinamas svorio metimas,
  • viduriavimas ar vidurių užkietėjimas,
  • nuolatinis nuovargis,
  • autoimuninio pobūdžio susirgimai,
  • geležies trūkumas,
  • sunkumas pastoti ir kiti simptomai.

Ne celiakijos sukelta reakcija į gliuteną

Pastaruoju metu itin daug diskutuojama, ar gali žmogus turėti reakciją į gliuteną, jei jam nenustatyta celiakija. Į gliuteną gali reaguoti asmenys, kurie serga celiakija, jiems nustatyta IgE alerginė reakciją į gliuteną arba IgG jautrumas gliutenui.

Ne celiakijos sukelta reakciją į gliuteną, dažnai primena dirgliosios žarnos sindromą, taip pat gali pasireikšti ir nervų sistemos sutrikimais, kaip nuovargis, galvos skausmas, depresija ar net įvairiomis odos ar sąnarių problemomis. Nors medicininiai tyrimai sako, jog žmogus neturėtų reaguoti į gliuteną, gydytojų praktikoje pastebima, kad jo  eliminavimas iš maisto raciono visiškai pašalina nemalonius simptomus.

Vieno mokslinio tyrimo metu paaiškėjo, kad žmonės, kurie teigė, jog patiria neigiamą reakciją į gliuteną jautėsi prasčiau, kai gliuteno produktai jiems buvo duodami jiems to nežinant. Gliuteno produktų eliminavimas neturi sveikatai neigiamų pasekmių, jei šie angliavandeniai yra pakeičiami tokiais maistinių medžiagų turinčiais produktais, kaip grikiai, bolivinė balanda, avižos be gliuteno ar rudieji ryžiai.

Tikima, kad ne celiakijos sukelta reakciją į gliuteną gali būti „tylioji celiakija“. Tai reiškia, kad ji yra netipiška ir ją sunku diagnozuoti.

Šioje ne celiakijos sukeltos reakcijosi į gliutenąą srityje dar trūksta žinių, tačiau vis daugiau mokslininkų ir daktarų pripažįsta, kad nors mes dar neturime galimybės tinkamai diagnozuoti su tuo susijusių ligų, tai dar nereiškia, kad jos neegzistuoja.

Maisto netoleravimas (nors dažnai ši sąvoka naudojama, kalbant apie neigiamą reakciją į maistą). Šiuo atveju dažniausiai kalbama apie laktozės, histamino ar fruktozės netoleravimą. Dažnai maisto netoleravimas pasireiškia nevirškinimo jausmu, viduriavimu, pilvo skausmais ar pūtimu. Tokia reakcija tikėtina beveik iš karto ar praėjus keletai dienų po maisto suvartojimo.

Itin dažnai pasireiškia laktozės netoleravimas, kai organizmas nepakankamai gamina šį cukrų skaidančių laktazės fermentų. Tokiu atveju, ne visada būtina pilnai išbraukti pieno produktus iš savo raciono. Pastebėta, kad vartojant augalinius virškinimo fermentus (pvz. iš grybo Aspergillus), kurių sudėtyje yra laktazės fermento, dažnai galima pilnai išvengti su laktozės netoleravimu pasitaikančių simptomų. Tačiau, laktozės netoleruojantys žmonės, turėtų stengtis rinktis tokius pieno produktus, kurie natūraliai turi mažiau laktozės, kaip kietieji sūriai, kefyras, sviestas, jogurtas ir grietinėlė. Daugiausiai problemų trūkstant laktazės fermento, gali sukelti pieno vartojimas, ledai ar varškė.

Kaip sustiprinti virškinimo sistemą?

Augaliniai virškinimo fermentai

Dažnai naudojamą frazę „esame, tai ką valgome“, galime pakeisti į „esame tai, ką sugebame suvirškinti“. Nors šiuolaikinė medicina virškinimo fermentų trūkumą sieja su rimtesnėmis sveikatos problemomis, kaip pankreatitas, kasos vėžys, Krono liga ir panašiai, natūralios medicinos atstovai vis dažniau pastebi, kad nesubalansuota mityba, stresas ir net amžius, gali turėti įtaką virškinimo sistemos darbui ir virškinimo fermentų sumažėjimui. Pastebėjus neigiamą reakciją į maistą, pirmiausiai svarbu imtis priemonių virškinimo sistemai stiprinti. Itin didelę įtaką atlieka augalinės kilmės virškinimo fermentai.

Geriausiai rinktis plataus spektro augalinius virškinimo fermentus, kurių sudėtyje yra amilazės ir gliukoamilazęs, celiulazės, laktazės, lipazės, proteazės ir pektinazės. Pavyzdžiui augaliniai fermentai iš grybų (Aspergillus, Trichoderma), pasižymi greitu poveikiu ir saugumu, jie yra atsparūs skrandžio rūgštims, veikia visose virškinamojo trakto dalyse. Jie padeda skaidyti ir geriau įsisavinti maistines medžiagas. Patartina ieškant virškinimo fermentų rinktis tokius, kurių sudėtyje yra augalų, kaip kiaulpienė ar gencijonas, kurie stimuliuoja kasos veiklą ir neleidžia virškinimo sistemai „užmigti“ ir juos naudoti bent keletą mėnesių be pertraukos. Tai padės užtikrinti ilgalaikį virškinimo sistemos stiprinimą.

Žarnyno mikrobiota

Balansas tarp gerųjų ir blogųjų bakterijų gali turėti įtaką ne tik mūsų imuninei sistemai, bet ir reakcijai į maistą.

Neseniai pasirodęs tyrimas patvirtino, kad Celiakijos atveju, net visiškai vengiant gliuteno, gali vis dar kamuoti dirgliosios žarnos sindromo simptomai. Šiuo atveju probiotikai turėjo teigiamą įtaką šių simptomų sumažėjimui ir kaip tikima buvo siejami su žarnyno mikrobiotos atkūrimu.