Pagrindiniai virškinimo sistemos tyrimai

By 2019-03-24 liepos 31st, 2019 Virškinimo sutrikimai

Dauguma virškinimo sistemos sutrikimų yra trumpalaikiai ir nesunkiai išgydomi savarankiškai, tačiau įtariant virškinimo ligą, būtina nedelsiant kreiptis į gydytoją. Tik gydytojas gali skirti tinkamus tyrimus, tiksliai interpretuoti jų rezultatus ir skirti efektyvų gydymą.

APČIUOPA:

suteikia gydytojui informaciją apie dujų ir maisto kaupimąsi skrandyje ir žarnyne, leidžia aptikti dujų sankaupas, preliminariai įvertinti vidaus organų dydį ir konsistenciją.

SKRANDŽIO ENDOSKOPIJA (fibrogastroskopija):

metodas, suteikianti gydytojui galimybę specialiu per burną įvedamu prietaisu vizualiai apžiūrėti stemplę, skrandį ir dvylikapirštę žarną. Endoskopija leidžia tiesiogiai diagnozuoti erozijas, uždegimus, opaliges, gleivinės pokyčius bei navikus. Prireikus, gydytojas gali endoskopu paimti pažeisto vidaus audinio mėginį tolimesniems tyrimams mikroskopu. Rekomenduojama į procedūrą atvykti 6-8 val. nevalgius ir negėrus. Tyrimas atliekamas su vietine ryklės nejautra ir trunka apie 3 min.

ECHOSKOPIJA (tyrimas ultragarsu):

šis išoriškai atliekamas neskausmingas tyrimas suteikia galimybę įvertinti virškinimo organų išorinę (dydis, suriebėjimas) ir vidinę (latakų praeinamumo, svetimkūnių, nekrozių) būklę. Į tyrimą ultragarsu pacientai turi atvykti 6-8 val. nevalgę ir negėrę.

KRAUJO TYRIMAI:

bendrasis kraujo tyrimas (eritrocitai, leukocitai, hemoglobinas, hematokritas, trombocitai), leukograma, retikulocitai, eritrocitų nusėdimo greitis (ENG) bei testas slaptam kraujavimui nustatyti atskleidžia organizme vykstančius uždegiminius procesus ir medžiagų apykaitos sutrikimus. Prieš kraujo tyrimus patariama nevalgyti ir vengti saldžių gėrimų, kurie gali iškreipti tyrimų rodmenis.

BENDRAS ŠLAPIMO TYRIMAS:

kaip ir kraujo tyrimai, analizuoja medžiagų apykaitos kokybę bei galimus sutrikimus organizme.