Natūraliai medicinai nuo seno žinoma daug vaistinių augalų, kurie padeda gydyti virškinimo sutrikimus bei atkurti ir palaikyti sveiką kepenų funkciją. Pastaraisiais dešimtmečiais medicinos ir farmacijos mokslas vėl atsigręžė į tradicinės medicinos tūkstantmečius taikytą gydymą vaistiniais augalais – fitoterapiją. Dešimtys tūkstančių mokslinių tyrimų, taip pat apimančių bandymus su žmonėmis ir gyvūnais, padėjo išaiškinti naudingiausius vaistinius augalus ir veiksmingus jų derinius, nesukeliančius neigiamo šalutinio poveikio.
Iš tradicinės žolininkystės išsivysčiusi fitoterapija daugelyje Europos Sąjungos ir kitų pasaulio šalių įteisinta įstatymais kaip saugi ir veiksminga priemonė virškinimo ir kepenų sutrikimų profilaktikai. Vaistinėse galima rasti daug vaistų, kurie yra būtent iš augalų ir jų ekstraktų bei pasižymi gydančiomis savybėmis. Vaistinių augalų preparatai yra naudinga priemonė taikant chirurginį, medikamentinį gydymą, taip pat ir vėžinių susirgimų gydyme.
Tikrieji margainiai (lot. Silybum marianum) priklauso graižažiedžių šeimai. Tai iki 150 cm aukščio augalai žaliais dygliuotais lapais ir violetiniais žiedynais, Europoje ir Amerikoje auginami jau tūkstančius metų.
Pripažinta, kad vertingiausios yra šio augalo sėklos, iš kurių gaminamas standartizuotas ekstraktas – silimarinas. Jame gausu bioaktyvių medžiagų: silibinino (sudaro didžiausiąją dalį), izosilibinino, silidianino, silichristino ir kt.
Tikrasis margainis padeda palaikyti normalią kepenų veiklą. Pastaraisiais dešimtmečiais su silimarinu yra atlikta daug tyrimų ir vis dar atliekami nauji, kurie įrodo, kad silimarinas padeda apsaugoti kepenų ląsteles nuo žalingų veiksnių ir pasižymi skatinančiu ląstelių regeneraciją veikimu. Silimarinas padeda palaikyti normalų kepenų ląstelių hepatocitų membranų pralaidumą. Tai yra svarbu todėl, kad, veikiant žalingiems veiksniams, hepatocitų membranos pasidaro pralaidesnės įvairioms toksinėms medžiagoms, patenkančioms į kraują. Todėl svarbu šį pralaidumą mažinti.
Silimarinas – viena labiausiai ištyrinėtų medžiagų kepenų ligų ir profilaktikos kontekste. Per metus paskelbiama daugiau kaip 100 mokslinių publikacijų, pagrindžiančių silimarino naudą kepenims.
Dažinė ciberžolė (lot. Curcuma longa) yra imbierinių šeimai priklausantys, iki 1 metro aukščio užaugantis žolinis augalas ryškiai geltonais ar oranžiniais šakniastiebiais. Geltonuoju Indijos auksu vadinamas prieskonis kurkuma yra išgaunamas iš dažinės ciberžolės šakniastiebių ir yra pagrindinė kario prieskonių sudėtinė dalis. Jau nuo seniausių laikų kurkuma yra minima Ajurvedoje ir Azijos tautų naudojama ne tik kaip geltonas dažas ar prieskonis, bet ir kaip gelbstinti priemonė įvairioms organizmo funkcijoms.
Dažinės ciberžolės šakniastiebiuose yra nustatyti maždaug 235 ingredientai, iš kurių svarbiausias yra kurkuminas. Pasaulyje yra atlikta tūkstančiai tyrimų su įvairiais ciberžolių šaknų ekstraktais, kurie atskleidžia kurkumino antioksidacines savybes ir teigiamą poveikį tam tikroms organizmo sistemoms. Remiantis ilgamete patirtimi ir atliktais tyrimais teigiama, kad dažinė ciberžolė padeda palaikyti apsaugoti kepenis, jas regeneruoti, mažinti kpeneų suriebėjimą.
Siauralapiai gysločiai (lot. Plantago lanceolata) – 10–15 cm aukščio daugiamečiai gyslotinių šeimos augalai, paplitę įvairiose Europos šalyse, taip pat ir Lietuvoje. Žmonės siauralapių gysločių lapus nuo seno vertina dėl jų teikiamos naudos virškinimui.
Puikieji bijūnai (lot. Paeonia lactiflora) – gražiais kvapniais žiedais žydinčios daugiametės bijūninių šeimos gėlės. Šie augalai kilę iš Rytų Azijos ir nuo seno žinomi Japonijoje, Kinijoje, Tibete, o nuo 18 amžiaus išpopuliarėjo ir Europoje ne tik kaip nuostabūs dekoratyviniai augalai, bet ir dėl augalinių komponentų, esančių jų šaknyse, kurie apsaugo kepenis
Didžiosios dilgėlės (lot. Urtica dioica) – plačiai paplitę ir visiems pažįstami žoliniai dilgėlinių šeimos augalai. Nepaisant skaudaus dilginimo, dilgėlės nuo seniausių laikų laikytos labai vertingais augalais.
Nustatyta, kad dilgėlių lapuose gausu mineralų, vitaminų ir kitų biologiškai aktyvių medžiagų, kurios padeda palaikyti organizmo gyvybines galias, imuninės sistemos veiklą, inkstų bei kepenų veiklą.. Patogu tai, kad nebūtina atsargiai rauti ir ruošti valgio iš dilginančių augalų, o galima vartoti dilgėlių lapų miltelius vienoje kapsulėje su kitomis naudingomis augalinėmis medžiagomis.
Vaistinės medetkos (lot. Calendula officinalis) – graižažiedžių šeimai priklausantys vienmečiai augalai ryškiais, geltonai–oranžiniais žiedais. Šie augalai nuo seno populiarūs ir buvo auginami darželiuose ne tik dėl grožio, bet ir dėl naudos.
Ištirta, kad medetkų žieduose gausu bioaktyvių medžiagų (saponinų, flavonoidų, seskviterpenų, polisacharidų, karotinoidų). Paskutiniu metu atliekami tyrimai leidžia teigti, kad vaistinės medetkos gali padėti palaikyti normalią kepenų ir žarnyno veiklą.
Smiltyniniai šlamučiai (lot. Helichrysum arenarium), Lietuvoje dar žinomi katpėdėlės ar sausukės vardu, yra daugiamečiai 15–30 (50) cm aukščio žoliniai augalai stačiu, dažniausiai nešakotu pilkšvu stiebu ir mažais geltonais arba oranžiniais rutuliškais žiedais.
Šlamučio preparatai skatina tulžies ir skrandžio rūgščių išsiskyrimą, mažina tulžies rūgščių ir bilirubino (kuris įtakoja eritrocitų gebėjimą pernešti deguonį iš plaučių į kitus audinius) koncentraciją, gerina virškinimą, stabdo kraujavimą, veikia tulžies latakus spazmolitiškai.
Vaistinės ramunėlės (lot. Matricaria recutita) – vienas plačiausiai lietuvių liaudies medicinoje vartojamų augalų. Tai – vienmetis, aromatingas, 10–60 cm aukščio žolinis augalas su stačiu išsišakojusiu plonu stiebu, baltais liežuviškais kraštiniais žiedais ir vamzdiškais geltonais viduriniais žiedais.
Vaistinių ramunėlių preparatai veikia apetitą didinančiai, virškinimą gerinančiai (tulžies išsiskyrimą skatinančiai), mažina žarnyno spazmus, ramina, taip pat pasižymi puikiomis antiseptinėmis ir priešuždegiminėmis savybėmis.
Juodieji pipirai – be jiems būdingų antimikrobinių, priešopinių ir kasos funkcijos skatinimo savybių, ypatingas tuo, kad iki 20 kartų padidina kurkumino įsisavinimą, taigi – ir jo teigiamą poveikį.
Vaistinių augalų deriniai ir jų sinergija
Tradicinėje liaudies medicinoje gydomieji augalai dažniausiai vartojami grynu, džiovintu pavidalu arba ruošiant arbatas ir nuovirus. Tačiau efektyvų vaistinių augalų taikymą apsunkina tai, kad absoliuti dauguma jų savyje turi daugiau nei vieną chemiškai aktyvią medžiagą. Kai kurie augalai tuo pat metu pasižymi ir gydomosiomis, ir toksiškomis savybėmis.
Todėl augalinės kilmės vaistų ir maisto papildų gamyboje dažniausiai naudojamos iš augalų išgrynintos reikiamos medžiagos. Pavyzdžiui, paprastojo margainio gydomosios savybės geriausiai išgaunamos iš šio augalo sėklų ekstrakto – silimarino, ciberžolės ir puikiųjų bijūnų jėga slypi šaknyse, ramunėlių, šlamučių ar medetkų preparatai gaminami iš žiedų, o dilgėlėse bei gysločiuose randamos medžiagos išskiriamos iš džiovintų lapų miltelių. Išgryninant gydomąsias augalinių preparatų medžiagas atsikratoma toksiškų elementų ir nepageidaujamų augalo savybių, kurios galėtų mažinti gydomąjį poveikį.
Įdomu tai, kad tam tikri augalai papildo ir sustiprina vienas kito veikimą. Šias sąveikas nagrinėja atskiras mokslas, vadinamas fitoterapija.
Nors yra daug maisto produktų ir vaistažolių, kurios padeda kepenims, vieni iš turinčių daugiausiai mokslinių įrodymų yra ciberžolė (kurkuminas) ir tikrasis margainis (silimarinas). Remiantis įvairių tyrimų išvadomis, šios augalinės medžiagos, papildytos geresnį pasisavinimą užtikrinančiu juodųjų pipirų ekstraktu (piperinu), pasižymi veiksminga ir daugiakrypte pagalba kepenims: apsaugo nuo vaistų žalos, regeneruoja kepenų ląsteles, mažina kepenų suriebėjimą.
Įdomu tai, kad šios medžiagos veikia sinergiškai: piperinas pagerina kurkumino pasisavinimą, o kurkuminas pagerina silimarino biologinį aktyvumą. Atsižvelgiant į Rytų medicinos principus (Ajurvedos), vieno augalo kepenims nepakanka. Šiuolaikinė medicinai retai įvertina tai, kad silimarinas, kurkuminas, piperinas turi „šildantį“ poveikį, todėl juos vartojant reikalinga „šaldančių“ ir gleivinę drėkinančių augalų atsvara, tokių kaip bijūnų šaknis, medetkų žiedų ekstraktas, gysločių žolės ekstraktas, dilgėlės lapų milteliai. Jau ir Lietuvos vaistinėse galima įsigyti tokių moksliškai pagrįstų augalinių derinių.