Vaistų šalutinis poveikis kepenims

By 2019-04-09 rugpjūčio 6th, 2019 Kepenų veiklos sutrikimai

Priežastys

Beveik visi per burną vartojami vaistai ir maisto papildai organizme pasisavinami per kepenis. Kepenys taip pat surenka ir pašalina iš kraujo vaistų likučius. Dėl šios priežasties kepenims tenka ir šalutinis vaistų bei maisto priedų poveikis. Su kai kuriais vaistais siejamos toksiškos medžiagos gali imti naikinti kepenų ląsteles, slopinti kepenų funkciją. Dalis vaistų, priešingai, skatina nenormaliai aktyvų kepenų fermentų išsiskyrimą. Per didelis šių fermentų kiekis ima naikinti pačias kepenis iš vidaus ir tampa rimtų kepenų ligų priežastimi. Mokslo tyrimų duomenimis, apie 50 proc. kepenų nepakankamumo atvejų sukelia šalutinis vartojamų vaistų poveikis. Dažniausiai neigiamą poveikį kepenims sukelia ilgalaikis kenksmingų medikamentų vartojimas ir savigyda, t. y. vaistų vartojimas be gydytojo paskyrimo bei priežiūros.

Neatsakingas ir perteklinis vaistų vartojimas gali sukelti lėtinį hepatitą.

Veiksniai, didinantys šalutinio vaistų poveikio kepenims tikimybę:

  • Vyresnis nei 18 m. amžius
  • Nutukimas
  • Nėštumas
  • Alkoholio vartojimas
  • Genetinės ypatybės, lemiančios didesnį asmens jautrumą konkretiems vaistams

Paracetamolis ir jo turintys vaistai išskiriamas kaip viena pagrindinių medikamentinio kepenų pažeidimo priežastis. Teisingai vartojamas paracetamolis nekelia pavojaus organizmui. Kenksmingas jo poveikis kepenims pasireiškia, kai vienkartinė vartojamo vaisto dozė viršija 1000 mg, o paros dozė – 3000 mg. Būtina vengti vartoti paracetamolį ir jo turinčius vaistus ilgiau nei 3–5 d. Itin pavojingas kepenims paracetamolio vartojimas kartu su alkoholiu. Alkoholis lemia nuodingų paracetamolio likučių, naikinančių kepenų ląsteles, kaupimąsi. Nuolat alkoholį vartojantiems asmenims rekomenduojama apskritai vengti paracetamolio.

Kiti vaistai, kurie sukelia kepenų pažeidimus:

  • Antibiotikai:
    • eritromicinas
    • amoksicilinas-klavulano rugštis
    • tetraciklinai
  • Antipsichoziniai vaistai:
    • risperidonas
    • chlorpromazinas
  • Antihipertenziniai vaistai:
    • lizinoprilis
    • kaptoprilis
    • metildopa
  • Antikonvulsantai:
    • fenobarbitalis
    • karbamazepinas
    • fenitoinas
  • Nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo:
    • naproksenas
    • ibuprofenas
    • diklofenakas
    • paracetamolis
  • Vaistai nuo grybelio:
    • terbinafinas
    • ketakonazolis
  • Antidepresantai:
    • setralinas
    • fluoksetinas
    • bupropionas
  • Statinai
  • Anaboliniai steroidai
  • Kontraceptinės tabletės, ir kt.

Normalią kepenų veiklą gali neigiamai paveikti ir vadinamieji statinai – cholesterolio kiekį mažinantys vaistai. Absoliučia dauguma atvejų, esant tinkamai gydytojo priežiūrai ir neviršijant nustatytos dozės, šių vaistų vartojimas problemų nesukelia. Vartojant statinus, kepenų fermentų tyrimai neretai parodo kiek padidėjusias reikšmes. Todėl būtina atidžiai sekti kepenų reakciją į tokį gydymą. Nustojus vartoti minėtus vaistus, normali kepenų veikla netrukus atsistato.

Žalą kepenims daro ir neatsakingas „natūralių“ bei liaudies medicinos priemonių naudojimas. Mokslui yra žinoma nemažai atvejų, kai namų sąlygomis pagaminti ir kliniškai neištirti maisto priedai sukelia rimtų kepenų sutrikimų. Todėl, prieš vartojant tokius preparatus, būtina pasitarti su gydytoju ar vaistininku. Itin pavojingais kepenims laikomi preparatai, kurių sudėtyje yra vaistinės taukės (kiaulažolės) bei pelkinės kalpokės.

Geležies preparatų bei vitamino A perteklinis vartojimas taip pat gali pažeisti kepenis. Geležies preparatus patartina vartoti esant jų trūkumui. Saugų vitamino A kiekį gali nustatyti tik gydytojas. Alternatyviai, vitaminas A gali būti saugiai vartojamas beta karotino pavidalu. Šios saugiausios medžiagos daugiausia yra morkose, moliūguose, pomidoruose, kopūstuose, špinatuose, brokoliuose ir abrikosuose.

Pagalba

Vaistų sukelti kepenų sutrikimai pirmiausiai stabdomi nutraukiant kenksmingo preparato vartojimą. Jei tokios galimybės nėra, tikslinga atlikti kepenų fermentų tyrimus ir pasitarti su gydytoju dėl galimos rizikos ir jos suvaldymo.

Vartojant aprašytus vaistus bei siekiant atstatyti pažeistas kepenis, gali būti patariama nuolat vartoti tam skirtus augalinės kilmės vaistus ar maisto papildus. Nors yra daug maisto produktų ir vaistažolių, kurios padeda kepenims, vieni iš turinčių daugiausiai mokslinių įrodymų yra ciberžolė (kurkuminas) ir tikrasis margainis (silimarinas). Šių augalinių medžiagų derinys, papildytas geresnį pasisavinimą užtikrinančiu juodųjų pipirų ekstraktu (piperinu) pasižymi veiksminga ir daugiakrypte pagalba kepenims: apsaugo nuo vaistų žalos, regeneruoja kepenų ląsteles, mažina kepenų suriebėjimą.

Įdomu tai, kad šios medžiagos veikia sinergiškai: piperinas pagerina kurkumino pasisavinimą, o kurkuminas pagerina silimarino biologinį aktyvumą.  Remiantis Rytų medicina, vieno augalo kepenims nepakanka. Šiuolaikinė medicinai retai įvertina tai, kad  silimarinas, kurkuminas, piperinas turi „šildantį“ poveikį, todėl juos vartojant reikalinga „šaldančių“ ir gleivinę drėkinančių augalų atsvara, tokių kaip bijūnų šaknis, medetkų žiedų ekstraktas, gysločių žolės ekstraktas, dilgėlės lapų milteliai. Jau ir Lietuvos vaistinėse  galima įsigyti tokių moksliškai pagrįstų augalinių derinių.