Virškinimo fermentai ir jų šaltiniai

Fermentai žinomiausi dėl jų svarbos virškinimui, tačiau jie svarbūs visiems fiziologiniams procesams, tačiau jie dalyvauja daugelyje organizme vykstančių procesų. Šiuo metu yra identifikuota daugiau nei 3000 skirtingų fermentų, tačiau mokslininkai mano, kad jų iš viso gali būti iki 70 000. Kiekvienas fermentas atlieka tik tam tikrą jam būdingą funkciją. Organizmo procesai, kuriems būtini fermentai:

• Virškinimas
• Maistinių medžiagų pasisavinimas
• Ląstelių aprūpinimas reikalingomis medžiagomis
• Energijos gamyba
• Deguonies įsisavinimas
• Senėjimo proceso slopinimas
• Kraujo krešulių tirpinimas
• Kova su infekcijomis ir žaizdų gijimas
• Kraujo riebalų skaidymas, cholesterolio ir trigliceridų lygio reguliavimas
• Uždegimo slopinimas
• Hormoninis reguliavimas

Fermentai, dalyvaudami įvairiose reakcijose patys nesusinaudoja, jie tik pagreitina ir padeda vykti procesams, kurių žmogaus organizme per sekundę vyksta net keletas milijonų. Virškinimo fermentus organizme natūraliai išskiria už tai atsakingas organas – kasa. Fermentų kiekis ir jų aktyvumas gali mažėti dėl įvairių priežasčių:

• sergantiems virškinamojo trakto ligomis: gastritas, opaligė, gastroezofaginio refliukso liga, dirgliosios žarnos sindromu, diarėja, vidurių užkietėjimas ir kt.;
• esant kasos nepakankamumui;
• patiriantiems nemalonius pojūčius pavalgius: sunkumo jausmas, skrandžio skausmas, rūgštingumo pojūčiai, pilvo raižymas, refliuksas, pilvo pūtimas, raugiojimas, vidurių užkietėjimas ir kt.;
• vyresnio amžiaus žmonėms. Moksliškai įrodyta, kad nuo 20 metų amžiaus fermentų aktyvumas ima palaipsniui mažėti ir kas 10 metų sumažėja po 10 procentų.
• esant maisto netoleravimui ri blogam maistinių medžiagų, vitaminų pasisavinimui.
• sergant su virškinimu nesusijusiomis ligomis: skydliaukės ligos, cukrinis diabetas, alerginės reakcijos, metabolinis sindromas ir kt.

Fermentai skirti virškinimui yra natūraliai žmogaus organizmu arba gali būti gaunami su maistu, maisto papildų ar vaistų pavidalu.

Fermentai maiste

Daugiausiai papildomų virškinimo fermentų organizmas gauna vartojant „gyvą“ maistą bei rauginto pieno produktus. Šie fermentai ima veikti jau skrandyje, gerokai paankstindami maisto virškinimą. Tiesa, žymi dalis su maistu gaunamų fermentų čia pat ir suvirškinama, todėl nepasiekia žarnyno, kur jų veikimas – efektyviausias.

Toliau išvardinti augalai ir maisto produktai pasižymi itin dideliu natūralių virškinimo fermentų kiekiu. Juos naudinga dažniau į savo racioną įtraukti tiems, kurie dažnai susiduria su virškinimo sutrikimais.

• Rauginti kopūstai, kai vartojami termiškai neapdoroti, yra ne tik puikus vitaminų bei mikroelementų šaltinis, bet ir fermentų beigi gerųjų žarnyno bakterijų užtaisas. Raugintų kopūstų sultyse gausu įvairiausių fermentų, įskaitant pagrindinius virškinimo fermentus amilazę, laktazę ir lipazę.
• Kefyras ir jogurtas turi visų pagrindinių rūšių virškinimo fermentų, o daugiausiai – laktozę skaidančios laktazės. Šių produktų vartojimas padeda nuo laktozės netoleravimo kenčiantiems žmonėms įsisavinti pieno produktus.
• Bičių medus, be daugybės kitų naudingų medžiagų, turi fermentų diastazės, amilazės, invertazės ir proteazės. Pirmieji trys skaido krakmolą ir cukrų į organizmo lengviau virškinamus darinius, o proteazė gelbėja skaidant baltymus į organizmo statybinę medžiagą – amino rūgštis.
• Bananai pasižymi dideliu fermentų amilazės ir alfa gliukozidazės kiekiu. Pastarieji skaido angliavandenius į lengviau kūne įsisavinamus cukrų junginius. Beje, bananams nokstant, šie fermentai vaisiuose esantį krakmolą paverčia fruktoze ir kitais cukrumis, todėl sunokę geltoni bananai tampa gerokai saldesni nei žali.
• Avokadaibe to, kad pasižymi mažu cukraus kiekiu ir didele naudingų riebalų koncentracija, turi daug fermento lipazės. Šis fermentas skaido riebalų molekules į organizmo gerokai lengviau įsisavinamas riebiąsias rūgštis ir gliceriną. Dėl šios ypatybės avokadai palengvina riebaus maisto virškinimą.
• Aktinidijos (kiviai)garsėja kaip dosnus virškinimo fermentų šaltinis. Mokslininkai ir gydytojai ypač išskiria šiame vaisiuje esantį fermentą aktinidiną, kuris pagerina baltymų skaidymą ir įsisavinimą. Moksliniais tyrimais yra pagrįstas aktinidino efektyvumas virškinant jautieną, gliuteną bei sojos baltymus.
• Imbieras yra plačiai naudojamas kaip veiksmingas vaistinis bei prieskoninis augalas. Be daugybės kitų naudingų medžiagų, imbiero šaknyse esama unikalaus fermento zingibaino, kuris pasižymi puikiomis baltymų skaidymo savybėmis. Būtent šis fermentas padeda efektyviai suminkštinti mėsą, kai imbieras naudojamas gaminant maistą.

Fermentai maisto papilduose ir vaistuose

Išgryninti fermentai maisto papilduose ar vaistuose pagrįstai laikomi efektyvesne pagalba virškinimui nei gaunami tiesiogiai iš maisto. Šiuolaikinės Biotechnologijos mokslų dėka galima išskirti itin grynus fermentus su lengvai paskaičiuojamais aktyvumo vienetais.

Virškinimo fermentai būna skirtingos kilmės:

• Gyvūninės kilmės fermentai išgaunami iš kiaulių kasos, dar kitaip vadinami pankreatinu. Jų sudėtyje dažniausiai būna 3 fermentų rūšys (lipazė, prtoeazė, amilazė). Šie fermentai yra jautrūs rūgštinei terpei ir veikia tik dvylikapirštėje žarnoje. Gyvuliniai fermentai priskiriami vaistų kategorijai, todėl turėtų būti skirti konkrečios ligos gydymui, pavyzdžiui nustatytam kasos nepakankamumui.
• Augalinės kilmės fermentai iš grybų – vieni seniausiai atrastų, virškinimo fermentų šaltinių. Dažniausiai išgaunami iš Aspergillus grybo, kuris Japonijoje pripažintas nacionaliniu grybu dėl jo naudos sveikatai. Augalinių fermentų iš grybų savybės:

1.  Veikia greitai – dalis fermentų pradeda veikti jau skrandyje, nes yra atsparūs skrandžio rūgštinei terpei, todėl virškinimo negalavimai gali praeiti anksčiau.

2. Padeda suvirškinti visas pagrindines maisto medžiagas, nes jų sudėtyje yra daugiau skirtingų fermentų rūšių:

• • • proteazės skaido baltymus į mažesnes molekules,
    • lipazė susimaišiusi su tulžimi padeda virškinti riebalus ir trigliceridus, suskaidant juos į riebiąsias rūgštis,
    • amilazė, gliukoamilazė reikalingos skaidyti angliavandeniams (krakmolams, cukrams), kurie yra visame augalinės kilmės maiste,
    • laktazė suskaido pieno cukrų laktozę į gliukozę ir galaktozę,
    • celiuliazė padeda virškinti augalinį pluoštą,
    • pektinazė yra augalų ląstelių sienelių polisacharidą pektiną skaidantis fermentas.

3.  saugūs– moksliškai ištirti, juos galima vartoti ilgą laiką,  šalutinių poveikių nenustatyta.

• Augalinės kilmės fermentai iš vaisių. Dažniausiai naudojami fermentai – proteazė papainas (gaunamas iš melionų lapų ar sulčių), oficinas (gaunamas iš figmedžių) ir bromelainas (gaunamas iš ananasų). Jie pasižymi siauru veikimu – padeda virškinti tik baltymus.

Vartojant virškinimo fermentus, tikslinga kartu vartoti ir augalus kaip papildomą pagalbą virškinimo sistemai, ypač tuos kurie gerina tulžies kokybę ir kiekybę, nes tulžies išsiskyrimas tiesiogiai susijęs su virškinimo funkcija:

Geltonasis gencijonas (lot. Gentiana lutea) šaknyse kaupia raugines ir karčiąsias medžiagas, karčiuosius glikozidus (gencianinas, genciamarinas, genciopikrinas ir ypač kartus amarogencinas). Geltonasis gencijonas kaip tonizuojantis kartumynas tradiciškai vartojamas virškinimui palengvinti.

Paprastoji kiaulpienė (lot. Taraxacum officinale) karčiose šaknyse ir lapuose kaupia daug fenolinių junginių (chlorogeninės, cikorinės, kavos rūgščių, liuteolino glikozidų, kvercetino), seskviterpeninių laktonų, laktukopikrino, taraksacino, tarakserolio, vitamino C, karotinoidų. Nuo senų laikų žmonės kiaulpienės šaknis naudojo ir kaip kavos pakaitalą, ir kaip pagalbą virškinimui. Dabar mokslininkų pripažinta, kad paprastoji kiaulpienė padeda palaikyti virškinamojo trakto veiklą.