Teksto autorė – natūropatinės mitybos specialistė Tautvilė Šliažaitė.
Kai kalbama apie virškinimo sistemą, net nekyla klausimų, kad ji atsakinga už virškinimo funkciją ir maistinių medžiagų įsisavinimą. Tačiau retas, kuris suvokia, kad ji taip pat atsakinga už imuninės sistemos balansą, atlieka svarbią apsauginę funkciją nuo pavojingų mikrobų.
Būtent žarnynas yra didžiausias imuninės sistemos organas. Pasirodo, kad net apie 70 – 90% imuninės sistemos ląstelių randamos žarnyne.
Laiku nenustatyta neigiama reakciją į maistą, jautrumas tam tikriems maisto produktams, nemalonių pojūčių pilve ignoravimas, gali lemti imuninės sistemos sutrikimus ir paskatinti autoimuninio pobūdžio ligas, tokias kaip Hašimoto tiroiditas, reumatoidinis artritas ar pirmo tipo diabetas.
Dėl šių priežasčių, norint sustiprinti imuninę sistemą pirmiausiai svarbu pasirūpinti virškinimo sistemos sklandžiu darbu.
Imuninė sistema ir mikrobiota
Mikrobiota tai žarnyne esančių mikroorganizmų saugykla. Ji itin svarbi maistinių medžiagų įsisavinimui, imuninei sistemai ir net tinkamai smegenų veiklai užtikrinti. Jei vaikas gimsta natūraliu būdu, mikrobiota yra gaunama iš mamos. Laikui bėgant ji formuojasi priklausomai nuo gyvenimo būdo ir mitybos įpročių. Kūdikiai, kurie maitinti motinos pienu bent 6 mėnesius, turės didesnį kiekį Bifidobakterijų.
Įdomu ir tai, kad tam tikros bakterijos esančios mūsų žarnyne ir jų trūkumas arba perteklius, yra siejami su tam tikrų ligų atsiradimu ar prevencija. Pavyzdžiui ankščiau paminėtos Bifidobakterijos galimai naudingos ne tik virškinimo sistemai, bet pastebėtas ir teigiamas poveikis mažinant cholesterolį ir stiprinant nervų sistemą. Ypač svarbus mikrobiotos balansas, jei mus kamuoja imuninio pobūdžio susirgimai. Tokiu atveju, vietoj to, kad organizmas saugotųsi nuo mikrobų ir infekcijų, pradeda pulti savo paties audinius, todėl atsiranda įvairūs susirgimai (artritas, psoriazė ir kt.) . Norint užtikrinti, kad mikrobiota būtų subalansuota, kartu su maistu turime gauti pakankamai prebiotikų turinčių produktų. Jų gausu grūduose, ankštiniuose produktuose, vaisiuose ir daržovėse. Itin didele prebiotikų gausa pasižymi topinambai.
Mikrobiota yra itin glaudžiai susijusi su svoriu. Buvo atliktas tyrimas su dvynėmis. Viena iš jų buvo subalansuoto svorio, o kita nutukusi. Jų mikroflora buvo pernešta į tą patį maistą valgančias dvi peles. Įdomu, kad pelė, kuri gavo nutukusios dvynės pavyzdį, net valgydama tokį patį maistą kaip kita pelė – priaugo svorio.
Pralaidus žarnynas – atviras kelias žarnyno infekcijoms
Virškinimo sistemos sienelės veikia kaip barjeras, kuris padeda kontroliuoti įvairių medžiagų patekimą į kraujotaką ir vėliau į organus. Pralaidus žarnynas yra sutrikimas, kai pažeistos virškinamojo trakto sienelių ląstelės netinkamai kontroliuoja šį procesą. Todėl atveriamos durys nesuvirškintoms maisto medžiagoms, toksinams ar net bakterijoms patekti į mūsų kraujotaką, ko pasėkoje prasideda uždegiminiai procesai.
Šiuo metu mokslas pritaria, kad pralaidus žarnynas egzistuoja:
- celiakijos atveju, kai ir toliau vartojami gliuteno turintys produktai;
- esant alerginei reakcijai į maistą. Harvardo medicinos mokykla teigia, kad pralaidus žarnynas taip pat gali būti siejamas ir su pirmo tipo diabetu, chronišku nuovargiu, alergijomis, astma ir net psichologiniais sutrikimais. Kol kas dauguma šių studijų, yra atliktos su gyvūnais, o ne žmonėmis.
Simptomai
Dažniausiai žmonės, kuriuos kamuoja pralaidus žarnynas skundžiasi šiais simptomais:
- neigiama reakcija į vis daugiau maisto produktų,
- pilvo pūtimu ar dujų kaupimųsi,
- pastoviu nuovargiu,
- dažnomis peršalimo ligomis,
- atsiradusiomis ar pablogėjusiomis autoimuninės sistemos problemomis,
- įvairiais odos sutrikimais,
- nutukimu,
- psichologinėmis problemomis – nuotaikos kaita ar depresija.
Mokslinėje literatūroje dar nėra žinoma ar minėti sveikatos sutrikimai atsiranda būtent dėl pralaidaus žarnyno ar pralaidus žarnynas yra tik viena iš priežasčių. Dauguma šių simptomų gali būti susiję ir su kitomis sveikatos problemomis. Būtent dėl to, visada svarbu kreiptis į sveikatos specialistą ir tiksliai išsiaiškinti negalavimų kilmę.
Priežastys
Tikima, kad pralaidus žarnynas gali atsirasti šiais atvejais:
- genetinis polinkis,
- nepilnavertė mityba – ypač kurioje gausu cukraus, maisto pusfabrikačių ir maisto priedų,
- alkoholio vartojimas (ypač dažnas, ar dideliais kiekiais),
- ne optimalus virškinimo fermentų kiekis,
- ilgas ar dažnas tam tikrų vaistų, pavyzdžiui nuo skausmo vartojimas,
- tam tikrų vitaminų trūkumas:vitamino A
- dažnai patiriamas stresas.
Kaip sau padėti esant pralaidžiam žarnynui?
- Virškinimo sistemos stiprinimas – esant pralaidžiam žarnynui ir ne iki galo gerai suvirškinus maistą, kyla grėsmė suformuoti dar daugiau naujų neigiamų reakcijų į maistą ar galimai „įjungti“ imuninę sistemą autoimuninių ligų vystymuisi.
- Naudinga rinktis augalinius virškinimo fermentus iš grybų, kurie padės suskaidyti visas pagrindines maisto medžiagas (riebalus, baltymus, angliavandenius, bei laktozę, esančią pieno produktuose, pektinus ir celiulazę, esančią vaisiuose ir daržovėse). Ypač svarbu rinktis virškinimo fermentus, kuriuose gausu proteazės fermento, kuris padeda skaidyti tokius problemas kartais keliančius baltymus, kaip gliutenas ir kazeinas. Labai naudinga, kai preparate virškinimui kartu su fermentais yra tokių vaistinių augalų kaip kiaulpienės ar geltonojo gencijono šaknys. Šie augalai stimuliuoja kasos veiklą, neleidžia jai “užmigti”, todėl žmogaus organizmas gauna dar stipresnę ir saugesnę natūralią pagalbą virškinimui.
- Uždegiminių procesų mažinimas – itin efektyviai uždegiminius procesus slopina ciberžolė (veiklioji medžiaga – kurkuminas). Ciberžolę patartina maišyti kartu su juoduoju pipiru, nes jame esantis piperinas gali padidinti kurkumino pasisavinimą iki 20 kartų.
- Mitybos pokyčiai
- Sultiniai
Tikrą sultinį galima vadinti gamtos „multivitaminu“. Mūsų protėviai sriubas ruošdavo vos tik prasidėjus pirmiesiems peršalimo požymiams, maitindavo jomis ligonius. Deja pastaraisiais dešimtmečiais, ypač Lietuvoje, pasklido mitas, kad sultinys yra riebus ir visai nenaudingas produktas. Iš tiesų, sultiniai gali būti labai naudingi:
- itin lengvai įsisavinamas produktas, kuriame gausu mineralinių medžiagų ir skirtingų amino rūgščių, kurios yra sudedamosios baltymų dalys.
- tam tikros amino rūgštys, pavyzdžiui argininas, glicinas ir prolinas, reikalingos gijimo procesams, .
- sudėtyje yra želatinos ir kolageno, kurie svarbūs ne tik pralaidžiam žarnynui, sienelių atsinaujinimui, sustiprinimui, bet ir odos būklei.
- lengvai virškinamas, todėl ypač tinka esant SIBO ar dirgliosios žarnos sindromui..
- Natūralūs omega 3 šaltiniai. Daugiausiai omega 3 riebiųjų rūgščių, kurios atlieka „priešuždegiminę“ funkciją yra riebioje žuvyje : lašiša, skumbrė, menkė, silkė, šprotai, ančiuviai ir t.t.). Valgyti riebią žuvį reikėtų ne rečiau kaip 2 kartus per savaitę.
- Žarnyno mikrobiotą gerinantys produktai
Padidinti gerųjų bakterijų skaičių padeda jų turintys produktai: kefyras, jogurtas ar rauginti kopūstai ir kt. Plačiau – skiltyje apie mitybą vartojant antibiotikus.
